Orzo, skamba graikiškai, bet vistiek itališkas makaronas

Orzo itališkai reiškia miežis, tai maži, į ryžius, miežius ar kitus grūdelius panašūs makaronai. Panašios formos makaroniukus turi ne tik italai, ispanai turi piñoni – kedro riešutėlius, graikai –  krithiraki ir maneštra, vidurinės azijos virtuvėje yra „paukščių liežuvėliai“. Italai patys orzo dar vadina risoni. Net ant pakelių kartais būna abu pavadinimai.

Orzo galima virti kaip kitus smulkius makaronus sriubose, pasigaminti garnyrą, bet ypač skanu kai orzo pasta ruošiama kaip rizotas.

Tokie vieno puodo orzo patiekalai dabar ypač trendina ir lengva suprasti kodėl. Nesunku pagaminti, skanu, o kremiška patiekalų tekstūra sukuria ypatingą jaukumą.

Pats paprasčiausias orzo receptas

Tinka valgyti vieną ar patiekti kaip garnyrą prie troškinukų.

Didelėje keptuvėje išlydykite šiek tiek sviesto ir apsikepkite orzo makaronus.

Angliškai šitas žingsnis vadinamas toasting, skrudinimas. Paskrudinti orzo makaroniukai pasidaro auksiniai ir įgauna riešutinį skonį.

Į tą pačią keptuvę pilkite sultinį. Vienai daliai orzo reikia dvigubai tiek sultinio.

Virkite ant mažos ugnies kaskart pamaišant apie 12 minučių arba tiek kiek nurodyta ant pakelio.

Jei visas skystis susigėrė, o makaroniukai vis dar per kieti, įpilkite dar kelis šaukštus sultinio.

Prieš patiekiant dar galite įmaišyti šaukštą sviesto, bus kremiškesnė konsistencija.