Šaltibarščiai – vasaros sriubų sriuba
Mano tėtis dirbo šiltnamių kombinate ir aš puikiai atsimenu tuos laikus, kai vasario antroje pusėje prasidėdavo pirmieji švieži agurkai. Tokio gaivaus kvapo, iškart pranešdavo, kad vasara artėja! Ir visada, visada iš to pirmojo agurko gamindavome šaltibarčius, ir taip dar vasarį pajusdavome vasaros skonį.
Nors dabar nereikia laukti nei šviežių agurkų, nei šviežių svogūnų su krapais, vistiek šaltibarščiai išlaukia vasaros ir tuomet nenusibosta iki pat vėsesnių orų.
Iš pirmo žvilgsnio tai toks paprastas patiekalas, bet kiekvienuose namuose gaminamas savaip.
Ingredientai
Kefyras. Aš šaltibarščius gaminu iš paprasto, 2.5% riebumo kefyro. Dviems valgytojams užtenka 500 g indelio (tokie, labiau primenantys lietuvišką „didelės” grietinės pakuotę parduodami Tenerifėje). Lietuvos parduotuvėse dažniausiai kefyras pilstomas į 900 g ar 1 kg pakuotes, pats tas didesnei šeimai. Žinau, kad kiti skiedžia šaltibarščius pienu ar virintu vandeniu, bet man tokie per daug vandeningi. O su tuo riebiu, tirštu šaltibarščių kefyru per tiršti. Žodžiu, paprasčiausias 2.5% pats tas.
Burokėliai. Burokėlius galima virti namuose, gaminti su pirktiniais virtais, arba rinktis marinuotus. Marinuotų Lietuvos parduotuvėse gausus pasirinkimas, tarkuoti – marinuoti su actu, tarkuoti – marinuoti obuolių sultyse, smulkiai pjaustyti žiuljenais. Kitur papročiai kiti, bent jau obuolių sultyse marinuotų neteko matyti. Man tokie skaniausi, o štai antra pusė reikalauja gaminti iš virtų burokėlių, nepatinka marinato rūgštis. Beje, kol nebūdavo gausos paruoštukų, šviežius, žalius burokėlius dar kartais tarkuodavo ir tuos tarkius greit apvirdavo nedideliame kiekyje vandens. Šaltibarščiai su virtais burokėliais būna gražios švelnios, rausvos pink spalvos, o marinuoti suteikia ryškesnio raudonumo.
Agurkai. Savaime suprantama, kad skaniausi tiesiai iš lysvės nuskinti trumpavaisiai. Tuomet, traškūs, švieži trumpavaisiai, na ir galiausiai – ilgavaisiai. Lupti ar ne, priklauso nuo odos storumo. Jei stora, lupkite. Diskusijų kaip pjaustyti mažiau, tik kubeliais.
Svogūnai. Švieži laiškai, kuo plonesni ir ploniau supjaustyti. Jei neturite svogūnų, iš visiškos bėdos, galima išsisukti su porais.
Krapai. Tiesiog turi būti švieži. Be krapų nevisai šaltibarščiai. Ir ne, nei džiovinti nei šaldyti to gaivumo nepakeičia. Prieš kelis metus sėdavome vazone, o dabar, matyt supratę, kad salos demografija keičiasi, parduotuvės krapus eneldo įtraukė į asortimentą.
Kiaušiniai. Kietai virti. Man skaniau ir gražiau perpjauti į dvi ar keturias dalis ir uždėti kaip papuošimas pačioje pabaigoje. Mano mama kelis kiaušinius supjaustydavo smulkiai ir įmaišydavo į šaltibarščius. Čia kaip kam labiau patinka.
Gaminame šaltibarščius
Taigi, dviems valgytojams reikės
Šaltibarščiams
1-2 kiaušinių
0.5 l kefyro
200 g virtų, luptų burokėlių
1 vidutinio trumpavaisio agurko
20 g šviežių svogūnų laiškų
20 g šviežių krapų
Bulvėms
Bulvių, skaičiuokite po 1ą vidutinio dydžio, vienam valgytojui.
20 g sviesto, bulvėms pagardinti
Žiupsnelio krapų ir svogūnų
Pirmiausia, užsikaiskite puodą bulvėms. Aš bulves ir kiaušinius verdu tuo pat metu. Nuskustas, supjaustytas bulves dedu į šaltą, pasūdytą vandenį ir verdu. Tuo pačiu sudedu ir gerai nuplautus kiaušinius. Kiaušinius išgriebiu po 10 minučių ir pakišu po šaltu vandeniu, kad atvėstų; bulves verdu kol taps minkštos. Išvirtas bulves gerai nukošiu, dar pakaitinu kad nugaruotų visas vanduo, tuomet įmetu sviesto ir palaukiu, kol sviestas ištirps ir šiek tiek karamelizuosis. Suberiu žoleles ir viską lengvai pakratau uždengtame puode, kad gerai susimaišytų.
Į tinkamo dydžio indą, aš iškart naudoju tą, kuriame ir serviruoju, supilu gerai sukratytą kefyrą.
Suberiu stambia, burokine tarka sutarkuotus burokėlius.
Sudedu kubeliais supjaustytus agurkus, smulkiai supjaustytus svogūnų laiškus ir krapus.
Viską atsargiai pamaišau ir pasūdau ir iškart tiekiu valgyti. Pilamės į lėkštes, įsidedam po puselę kietai virto kiaušinio ir valgome su bulvėmis.
Šaltibarščiai kuo šviežesni tuo skanesni.
Skanaus!
